2016 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Shoop shoop shoop

"It's been 84 years..."



Šiais metais, kaip ir kiekvienais, vasario mėnesio keturioliktą dieną į televizijos ekranus nuskęsti sugrįžo neskęstantis Titanikas. Žiūrėdama jį tūkstantis devyni šimtai dvyliktą kartą pagalvojau, kad būtent It's been 84 years puikiai tinka apibūdinti tą laiko tarpą, kurį šitas blog'as gulėjo čia dulkėdamas ir grimzdamas gilyn į nepamatuojamas interneto platybes. Lygiai tą pačią dieną, tiksliau tos dienos vakarą meilė kinui nusivedė mane į vietinį kino teatrą, kur išlaukus tam tikrą laiką ir prasibrovus pro visas širdelėmis ir gėlėmis ginkluotas poreles pavyko nusipirkti bilietą į Deadpool. Svajonės pildosi.

Cue the music.





Keista yra tai, kad vasario filmų šiukšlyne pasirodė toks kokybiškas ir iš esmės tobulas (ne)superherojaus filmas. Nuo pat pirmos iki paskutinės minutės prikaustantis dėmesį, filmas, kuris turi tikriausiai tobuliausius opening credits, kurie kada nors buvo sukurti. Ar yra tekę kada nors žiūrėti filmą ir jam dar nepasibaigus svajoti apie tai, kaip žiūrite jį dar kartą? Man taip buvo su Whiplash (*vis dar palaiko Whiplash visuose apdovanojimuose, nors praėjo jau metai ir jis niekur nėra nominuotas. Viltis - nemirtinga.*)

Ir taip ateini į kino teatrą ir net neįtardamas ką dabar pamatysi (not really, nes pažiūrėjai visas mylimiausių youreview'erių recenzijas ir žinai ko maždaug tikėtis), patogiai atsisėdi į kėdę ir įsitaisai. Pora valandų prabėga nepastebimai, nes greitas montažas ir mažytė sumaištis ekrane neleidžia nuobodžiauti, vietoje ir laiku įmestas humoras priverčia nusišypsoti, arba juoktis balsu, nes visa salė čia tave palaiko. Mintyse užsidedi pliusą šitam filmui dėl menkos linijos tarp veiksmo ir komedijos. Tiesa, vargšės merginos, kurios ėjo į filmą su savo vaikinais, nes nuoširdžiai tikėjo, kad čia bus romantinė drama. Nors romantikos čia buvo, na bet ne tiek, kad pasiglemžtų visą filmą. Vėlgi, tas tobulas balansas...

Filmo eigoje pagauni keletą taiklių pasisakymų apie kitus Marvel visatos filmus, mintyse pritariamai linkteli. Kai sugriaunama ketvirtoji siena, arba net šešioliktoji (OMG!) ir tai yra padaroma ne be reikalo. Realiai nieko čia nėra nereikalingo. na gal tik tas toks ne itin reikalingas ir gana pasyvus blogiukas, kuris nors ir buvo silpniausia visos juostos grandis, irgi nebuvo toks blogas. Aš nežinau kas toks vaidino jį, ir man nelabai rūpi, nes pagrindinis dėmesys žinoma buvo skirtas Deadpool'ui - Ryan Reynolds, kuris mano nuomones šitam vaidmeniui buvo tobulas pasirinkimas. Na, o jo instagramas tapo geriausia marketingo kompanija. Deadpool'as yra tas antiherojus, kuris kalba daug ir beveik niekada nekalba gražiai (priimkit tai kaip gražesnę versiją angliškam terminui shit-talker).Jo merginą vaidino man iš Gotham pažįstama aktorė Morena Baccarin, kuri čia man taip pat puikiai susižiūrėjo ir T.J. Miller, galbūt kažkam pažįstamas iš Silicon Valley, na, o man labiausiai iš nesenai vykusių Kritikų apdovanojimų, kuriuos vedė ir tą darbą atliko be didesnių priekaištų.

Yra tiek daug dalykų, apie kuriuos dar norėtųsi pakalbėti, ypatingai apie nuostabų garso takelį, kurio klausydami jau ketvirta diena po filmo linguojam į ritmą. Shoop shoop.... Ir dar yra daugybė dalykų, apie kuriuos reikėtų pakalbėti,  bet net nežadu čia nieko spoilinti, nes gali būti, kad dar yra žmonių, kurie nematė šio filmo. Jeigu tokie žmonės skaito šį sakinį, tai tokie žmonės būkit faini ir pasilikit salėje net pradėjus riedėti, kaip ašaroms liūdniem, nes baigėsi filmas, titrams. nenusivilsite.

Nemoku rašyti fainų dalykų apie fainus dalykus, bet patikėkit kai jums sakau - nueikit į Deadpool'ą, bus geriausiai išleisti eurai šį mėnesį.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą